Kodėl moteriai reikia būti viskuo, kai vyrui pakanka būti kažkuo?

Kodėl iš moterų reikalaujame sėkmės visose įmanomose gyvenimo srityse, o vyrams pakanka bent vieną darbą atlikti tinkamai? Kaip moterys prisidėjo prie šalies valdymo dar tais laikais, kai dar valdė Vytautas Didysis? Ar Europą išgelbės moterys? Į tokius klausimus buvo ieškoma atsakymų gegužės 10-ąją Nacionaliniame dramos teatre vykusioje moterų lyderystės konferencijoje „Go Forward“. Konferencijoje dalyvavo dešimtys savo srities ekspertų, atvykusių pasidalinti žiniomis, išmintimis ir įžvalgomis, tarp kurių ir semiotikas, tendencijų analitikas ir strategas Andrius Grigorjevas. Nors gyvename 21-ajame amžiuje, jame vis dar gajūs mitai ir stereotipai, todėl eksperto tema ir buvo susijusi su šių dienų aktualijomis – „Ar įmanoma nugalėti stereotipus?“

Semiotikas savo kalboje nevengė savo paties sukurtų sąvokų, paaiškindamas paprastas tiesas – kas valdo kapitalą, tas diktuoja ir taisykles, bet problema Lietuvoje (o dažniausiai ir kitose šalyse) yra ta, jog kapitalą, anot jo, valdo „diedynas“. Andrius Grigorjevas, įvesdamas ir dar vieną sąvoką „chebrarchatas“ sako, jog nepaisant to, kad moterys vis dažniau kyla karjeros laiptais, valdančiose, akcininkų, direktorių, vadovų pozicijose vis dar sėdi vyrai, kurie palaiko ir remia vieni kitus. Ir visai nesvarbu kokia pasiekusi, sėkminga, išsilavinusi ir įdomi gali būti moteris – visuomenė vis tiek pirmiausiai yra linkusi įvertinti vyrą. Semiotikas pateikia pavyzdį iš Holivudo, kalbėdamas apie vieną iš žymių porų – aktorių George Clooney ir jo žmoną Amal. Nepaisant to, kad ji yra žmogaus teisių advokatė, aktyvistė, dėstytoja ir filantropė, už viso gyvenimo pasiekimus yra apdovanojama ne ji, o jos vyras aktorius. Nors yra gausu moterų valdančiose, reikšmingose, šalis ir Pasaulį keičiančiose pozicijose, vyrai vis dar išlieka kultūriniu idealu, o geidžiamiausios charakterio savybės vis dar pirmiausia yra asocijuojamos su jais.

Andriaus Grigorjevo paskaitos metu pateiktos statistikos nebūtų galima pavadinti nuobodžia: moterų valdomos įmonės gali sugeneruoti 35% daugiau grąžos, bet nepaisant to, jos yra 41% mažiau linkusios galvoti apie savo verslo steigimą ir tikėti savo įgūdžiais. Anot jo, taip yra dėl to, kad šiuolaikinė visuomenė vis dar nesupranta, kad pagrindinis tikslas turėtų būti suteikti vienodas galimybes siekti ir valdyti. Ir tai daryti nepriklausomai nuo lyties. Vis dėlto, ką jau kalbėti apie tikslus, kai net ir lūkesčiai šiuolaikiniam vyrui ir moteriai skiriasi lyg diena ir naktis. Pasak Andriaus, 21-ojo amžiaus moteriai nebeužtenka sėkmingai vaidinti vieną – šeimos žmogaus ar karjeristės vaidmenį. Kiekviena moteris reklamų ir šiuolaikinių stereotipų yra spaudžiama būti viskuo – sėkminga mama, verslininke, dailiai atrodančia, pasitempusia, sportiška, laiminga. Tuo tarpu vyrams užtenka būti bent jau kažkuo – sėkmingu nors vienoje srityje. Ir to pakaks.

Atsakymus kaip esamą situaciją pakeisti rasti nėra lengva. Tačiau anot Andriaus, kartais tiesiog reikia nesivaikyti esamų taisyklių, negalvoti kaip moteriai perimti vyriškas savybes, kaip supanašėti su vyrais lyderiais, kad sugebėtų būti sėkminga. Reikia transformuoti industriją, verslo sritį ar net naudojamą kalbą. Nebūtina sekti vyrų taisyklių, kad galėtum pasiekti to, ką pasiekia jie. Reikia pripažinti, kad daugelis sričių vis dar veikia pagal vyrišką logiką ir norint susilaukti sėkmės, reikia jas iš esmės pergalvoti, pakeičiant logiką į nei į vyrišką, nei į moterišką. Nes 21-ajame amžiuje skirtis nebėra būtina.